Trumpaplaukis vengrų vižlas

 Trumpaplaukis vengrų vižlas 

Trumpaplaukis vengrų vižlas / Trumpaplaukis vengrų pointeris
 

vizsla11

  

Tai yra sena vengriška veislė. Ji buvo išvesta, veisiant pointerį su skalikais pėdsekiais, be to yra nemaža tikimybė, kad šiame veisime taip pat dalyvavo ir dar viena pointerių veislė, greičiausiai tai buvo trumpaplaukis vokiečių pointeris ir, kaip rodo etalonas, taip pat ir kai kurios vengrų kilmės skalikų veislės. Tokio junginio pasekoje buvo išvesta kilminga veislė, išsiskirianti ne tik savo išore, bet ir labai gera dresūra, išlaikiusi visus savo protėvių bruožus: pointerio temperamentą bei pėdsekio skaliko gebėjimus sekti. Vengrų vižlas tuo pat metu yra ir ugningas retriveris, kas gali turėti įtakos tolimesniam veisimui su kitomis pointerių veislėmis. Netgi šiuo metu mes galime rasti šunų, kurie pasižymi daugeliu gebėjimų, reikalingų kokiam nors darbui atlikti. Mes taip pat galime rasti vižlų, kuriems patinka darbas vandenyje, ir vižlų, kuriems tai atrodo visiškai nepriimtina. Vengrų vižlą yra lengva valdyti ir mokyti. Jis subręsta palyginti vėlai ir todėl jis paprastai pradeda rodyti medžiojamus paukščius ar žvėris vėliau negu kitos pointerių veislės. 

 

Istorija: 

Vengrų vižlas buvo išvestas iš keletos šunų veislių. Devintajame amžiuje vengrai kartu su savimi į Karpatų žemumas atsivedė keletą rytietiško tipo medžioklinių šunų veislių. Šie šunys buvo veisiami kartu su vietiniais medžiokliniais šunimis. Iš šitokio veisimo būdu išvestos medžioklinės veislės vengrų medžiotojai išvedė šunis, kurie buvo naudojami medžioklei su sakalais. Vėliau, penkioliktame ir šešioliktame amžiuose (kai turkai okupavo dalį Vengrijos), šie šunys buvo naudojami veisimui su gelsvos spalvos rytietiško tipo turkų šunimis. 18-ame amžiuje Zayngroke vengrų šeima Zay iš atrinktos linijos, pasižyminčios medžioklei reikalingomis sąvybėmis, pradėjo veisti vengrų vižlus, atitinkančius šiandienos apibūdinimą. Iki pat 20-ojo amžiaus vengrų vižlas buvo populiariausias medžioklinis šuo Karpatų žemumose. Antroje 19-ojo amžiaus pusėje į kai kurias linijas buvo įmaišyta pointerio, trumpaplaukio vokiečių pointerio, Hanoverio skaliko, o kartais ir anglų seterio bei kitų panašių Balkanų kilmės šunų kraujo tam, kad būtų pagerinti medžiokliniai gebėjimai. Vengrų vižlų kraujas pradėjo atsigauti 1917 metais Kaposvare ir nuo to laiko yra grynakraujis. Mūsų dienomis dėl išskirtinių medžioklinių sąvybių tai yra populiarus medžioklinis šuo net ir kitose šalyse.  

 

Bendra išvaizda: 

Vidutinio dydžio, trumpaplaukis, kilmingas, neišsiskiriančios išvaizdos pointeris vidutinio stiprumo raumenimis. Galva yra sausa, ausys nukarę. Uodega gali būti nukirpta, tačiau tai nėra būtina. Kaukolės forma šiek tiek nurodo į tai, kad tarp jo protėvių buvo ir skalikų. Juda vikriai, taip pat gerai orientuojasi aplinkoje. Žvilgsnis gyvas ir dėmesingas. 

 

 

 

 

 

Kūno proporcijos: 

Šuns ir kalės kūno proporcijos šiek tiek skiriasi. Šuo yra trumpesnis ir stipresnis, o kalė yra ilgesnė ir švelnesnė. Skliausteliuose nurodomos proporcijos yra taikomos kalėms. Šuns dydis yra 57-62 cm, o kalės 53-58 cm. Svoris yra 22-28 kg.

 

 

Proporcijos procentais 

Kūno ilgis

105 (107) dydžio

Minimalus krūtinės ląstos gylis

44 (38) dydžio

Minimalus krūtinės ląstos plotis

33 (32) dydžio

Minimali krūtinės ląstos apimtis

117 (114) dydžio

Galvos ilgis

42 (43) dydžio

Snukučio ilgis

46 (48) galvos ilgio

Ausų ilgis

76 (75) galvos ilgio

Plaukų ilgis

0,5 – 1,5 cm

 

    APIE VIŽLUS

Copy of ED070177

 

Ar jums patinka vižlas? Ar jūs svarstote galimybę įsigyti šuniuką? 

 

Prieš priimdami sprendimą, gerai apsvarstykite ar ši veislė jums tinkama, ar jos charakteristikos bei poreikiai atitinka jūsų gyvenimo stilių. Jeigu jums ši veislė pažįstama tik iš knygų ar iš interneto, tai jums labai praverstų apsilankymas pas rimtą veisėją ar vižlą turintį žmogų, kur jūs galėtumėte pamatyti „gyvą“ šunį, o visų svarbiausia galėtumėte išgirsti iš veisėjo visus jo argumentus „už ir prieš“. Didžioji veisėjų dauguma maloniai sutiktų jus priimti. Tai yra šuniuko labui, kad jis nebūtų verčiamas po keletos savaičių palikti naujų namų, kadangi savininkas nebesusitvarko su tokia aktyvia veikla, kuri šiems šunims yra reikalinga.

Taigi, kokie yra tie vižlai?

Jie turi daug labai gerų sąvybių. Tai yra gero būdo šunys, kuriems agresyvumas žmonių atžvilgiu yra nežinomas dalykas. Žinoma, kaip ir visur, taip ir čia galima sutikti išimčių, kurios tik patvirtina taisyklę, tačiau iš tikrųjų dauguma vižlų yra labai draugiški žmonėms, taigi jums nereikės jaudintis dėl to, kad jūsų šuo gali kam nors įkasti. Nors vižlai yra gana  dėmesingi / atidūs ir tikrai perspės jus apie tai, kad kažkas ateina į jūsų namus ar vaikšto šalia namų, vis dėlto tai nėra sarginiai šunys. Tačiau rimtai skambantis jų lojimas gali išgąsdinti potencialų vagį.

Vižlai paprastai labai gerai sutaria su vaikais ir visuomet yra pasiruošę žaisti. Žinoma, taip pat kaip ir su kiekvienu kitu šunimi, jums reikėtų laikytis taisyklės nepalikti mažų vaikų be suaugusio žmogaus priežiūros. Vižlai yra labai prieraišūs ir jie tikrai labai atvirai reiškia savo meilę šeimininkui, jo šeimai ir draugams. Jie yra vadinami „kibiais/lipniais šunimis“, kas reiškia, kad paprastai jie stengiasi būti kaip galima arčiau savo šeimininkų. Jūs einate į vonią? Šuo eina su jumis. Į tualetą? Šuo sėdi nelaimingas už durų. Ar jūs branginate savo privatumą ir negalite pakęsti to jausmo, kad kažkas jus nuolat stebi? Tokiu atveju nepirkite vižlo!

Šis įprotis pasireiškia būnant lauke ir sąlyginia yra malonus dalykas, kadangi vižlai bėgioja (o jie labai mėgsta bėgioti!) akimis aprėpiamu atstumu. Netgi medžioklės metu jie paprastai labai toli nenubėga paskui medžiojamą paukštį ar žvėrį, jiems labiau patinka medžioti kartu su savo šeimininku kaip su partneriu, šie šunys laukia šeimininko tarsi sakydami kūno kalba: „ateik, ateik, greičiau, ... jis nubėgo šituo keliu!... ateik, aš tau parodysiu kelią...“

Kaip medžiokliniai šunys vižlai priskiriami Kontinentinės Europos pointerių grupei ir yra pakankamai universalūs, kadangi jie gali parodyti, surasti ir atnešti nušautą paukštį ar žvėrį. Dėl savo švelnaus būdo jie yra lengvai treniruojami, tačiau netoleruoja grubaus / šiurkštaus elgesio. Dauguma iš jų labai noriai dirba vandenyje..

Neatsižvelgiant į tą faktą, kad vižlai yra medžiokliniai šunys, pastaraisiais metais vižlus kaip naminius augintinius laikančių šeimų skaičius didėja. Taip yra jų grožio, draugiško temperamento bei lengvo dresavimo dėka, o taip pat ir dėl to, kad jie nereikalauja daug priežiūros, ypatingai trumpaplaukiai.